Europäischer Rechnungshof - European Court of Auditors
ES planas padėjo svariai sumažinti investicijų atotrūkį, tačiau jo tikslas nebuvo visiškai pasiektas
- Photo Info
- Download
Pranešimas spaudai
2025 m. kovo 19 d., Liuksemburgas
ES planas padėjo svariai sumažinti investicijų atotrūkį, tačiau jo tikslas nebuvo visiškai pasiektas
- Iš ESIF teikiamas didelis finansavimas po 2007–2008 m. finansų krizės sukelto staigaus investicijų nuosmukio.
- Tikslas į realiąją ekonomiką pritraukti 500 milijardų eurų papildomų investicijų nebuvo visiškai pasiektas.
- Investicijų suma, apie kurią pranešta iki 2022 m. pabaigos, pervertinta 26 %.
Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) svariai prisidėjo mažinant investicijų atotrūkį, kuris ES susidarė po 2007–2008 m. finansų krizės, teigiama šiandien Europos Audito Rūmų paskelbtoje ataskaitoje. Vis dėlto ESIF tikslas į realiąją ekonomiką pritraukti pusę trilijono eurų papildomų investicijų iki 2022 m. pabaigos nebuvo visiškai pasiektas. Be to, Europos Komisija ex post nevertino, ar ESIF paskatino investicijas, kurių kitu atveju nebūtų buvę.
Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), kuris dar vadinamas Investicijų planu Europai arba Junckerio planu, 2015 m. įsteigė Europos Komisija ir Europos investicijų banko (EIB) grupė. Jo pagrindinis tikslas buvo panaikinti investicijų trūkumą, kuris ES šalyse susidarė per laikotarpį po 2007–2008 m. finansų krizės iki 2014 m., kai bendros investicijų išlaidos ES sumažėjo maždaug 15 %, arba, palyginti su 2007 m. pasiektu aukščiausiu lygiu, – 430 milijardų eurų. Įgyvendinant ESIF suteikta 26 milijardai eurų ES biudžeto garantijų ir 7,5 milijardo eurų dydžio EIB finansavimas infrastruktūrai, inovacijoms ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ). Buvo siekiama iki 2022 m. pabaigos šią sumą padidinti 15 kartų, pritraukiant daugiau viešųjų ir privačiųjų investicijų.
„ESIF svariai prisidėjo sprendžiant ES susidariusio investicijų atotrūkio problemą ir parėmė daug įvairių veiklos rūšių – nuo mikrofinansavimo iki didelių investicijų į infrastruktūrą, nors planuota investicijų apimtis nevisiškai pasiekta“, – teigė už auditą atsakingas Audito Rūmų narys Lefteris Christoforou.
Auditoriai nustatė, kad 503 milijardų eurų papildomų investicijų suma, apie kurią pranešta iki 2022 m. pabaigos, t. y. termino, iki kurio turėjo būti susitarta dėl finansavimo, buvo pervertinta 131 milijardu eurų. Šį pervertinimą lėmė trūkumai, susiję su tuo, kaip Komisija ir EIB parengė ir taikė didinamojo poveikio apskaičiavimo metodiką. Šios institucijos didinamąjį poveikį iš dalies grindė finansavimu, kuris dar nebuvo išmokėtas galutiniams gavėjams, prie ESIF neteisingai priskyrė dalį investicijų, sutelktų pagal kitas ES priemones, ir neatskaitė atšauktų investicijų.
Pagrindinis aspektas, kuriuo pasireiškė ESIF papildomumas, t. y. pridėtinė vertė realiajai ekonomikai, buvo parama rizikingesnėms investicijoms. Kitaip tariant, ES garantija turėjo būti teikiama investiciniams projektams, kurių kitu atveju apskritai nebūtų buvę galima įgyvendinti arba nebūtų buvę galima įgyvendinti tokiu pačiu mastu, pavyzdžiui, vykdant įprastas EIB operacijas. Finansų tarpininkai, pavyzdžiui, bankai ir nuosavo kapitalo fondai, teigiamai įvertino ESIF papildomumą ir nurodė, kad dėl jo buvo galima vykdyti didesnės apimties investicijas, padidėjo individualios investicijos ir pritraukta papildomų investuotojų. Vis dėlto Komisija neatliko papildomumo ex post analizės, kurioje būtų pateikta patikimų įrodymų dėl to, kokiu mastu viešosiomis lėšomis iš tikrųjų paskatintos papildomos investicijos.
Apskritai, ESIF atitiko nustatytus tikslus, o Komisija ir EIB tinkamai stebėjo savo sudaromus atidėjinius ir finansinius srautus. Tačiau stebėsena nebuvo išsami, o ataskaitos nebuvo tinkamai patikrintos. Nei ES vykdomosios valdžios institucija, nei EIB nestebėjo, kaip ESIF prisidėjo prie užimtumo ir tvaraus augimo, nes šie tikslai ESIF susitarime nenustatyti, ir nebuvo pateikta išsamios informacijos apie ESIF paramą investicijoms ES nepriklausančiose šalyse. Be to, pagal 2021 m. pabaigos faktinius duomenis, Komisija tikėjosi, kad ESIF poveikis biudžetui bus bent jau neutralus, tačiau nuostolių ar pertekliaus per visą jo galiojimo laikotarpį įvertis kol kas nėra apskaičiuotas.
Auditoriai ragina Komisiją skaidriau teikti informaciją apie ESIF ir pagerinti faktiškai sutelktų investicijų apskaičiavimo būdą. Kadangi ESIF investicijos vis dar vykdomos, įgyta patirtis gali padėti pagerinti kitų programų, kuriose naudojamos ES biudžeto garantijos, pavyzdžiui, ESIF pakeisiančios programos „InvestEU“, valdymą.
Bendra informacija
ESIF tikslas – skatinti konkurencingumą ir ekonomikos atsigavimą po 2007–2008 m. finansų krizės ir padidinti MVĮ galimybes gauti finansavimą. Fondo lėšos galėjo būti naudojamos tiek startuoliams, tiek dideliems infrastruktūros objektams finansuoti. Jo teikiamas finansavimas ES šalis pasiekė skirtingu mastu. Komisijos duomenimis, 2022 m. pabaigoje ESIF lėšos iš viso buvo suteiktos 841 957 galutiniams gavėjams.
Specialioji ataskaita 07/2025 „Europos strateginių investicijų fondas: svariai prisidėjo sprendžiant investicijų atotrūkio problemą, tačiau tikslas į realiąją ekonomiką pritraukti 500 milijardų eurų iki 2022 m. pabaigos nebuvo visiškai pasiektas“ paskelbta Audito Rūmų interneto svetainėje. Šis auditas atliekamas atsižvelgiant į Audito Rūmų 2019 m. specialiąją ataskaitą dėl ESIF veiklos rezultatų.
Contact:
Audito Rūmų spaudos tarnyba: press@eca.europa.eu
Damijan Fišer: (+352) 621 55 22 24