Europäischer Rechnungshof - European Court of Auditors
ES šalių darbo rinkos: nepaisant Briuselio skirtų milijardų pagrindinės problemos neišspręstos
Pranešimas spaudai
Liuksemburgas, 2025 m. kovo 26 d.
ES šalių darbo rinkos: nepaisant Briuselio skirtų milijardų pagrindinės problemos neišspręstos
- ES skiria 650 milijardų eurų valstybių narių ekonomikos gaivinimui ir atsparumui didinti
- Įgyvendinant ES šalių ekonomikos gaivinimo reformas neatsižvelgiama į daugelį Briuselio rekomendacijų
- Kai kurios svarbios struktūrinės darbo rinkos problemos vis dar neišspręstos
Naujoje Europos Audito Rūmų ataskaitoje teigiama, kad ES šalys tik iš dalies sprendė darbo rinkos problemas įgyvendindamos reformas, dėl kurių jos buvo įsipareigojusios mainais už pinigus pagal didelės vertės (650 milijardų eurų) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP), kuri buvo nustatyta po COVID pandemijos. Su EGADP susijusiomis reformomis pasiekta tam tikrų rezultatų, tačiau į pusę Tarybos pateiktų rekomendacijų arba nebuvo atsižvelgta, arba atsižvelgta tik nežymiai. Todėl kai kuriose šalyse tam tikros struktūrinės problemos, kurios yra ypač svarbios ES piliečiams, įskaitant pažeidžiamų grupių integraciją į darbo rinką arba mokesčių naštos perkėlimą nuo darbo jėgos, tebėra neišspręstos.
Pasitelkdama EGADP, ES pirmą kartą valstybėms narėms skirtą finansavimą susiejo su ekonominių bei socialinių reformų, įskaitant reformas darbo ir užimtumo politikos srityse, įgyvendinimu. Norėdamos gauti ES lėšų, valstybės narės turėjo įsipareigoti vykdyti tam tikras investicijas ir reformas. Jos turėtų padėti išspręsti visas ar didelę dalį problemų, kurias Taryba anksčiau prašė įveikti konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose.
„Briuselis naudoja EGADP lėšas kaip paskatą ES šalims imtis svarbių struktūrinių reformų ir didinti savo ekonomikos atsparumą, – teigė už ataskaitą atsakinga Audito Rūmų narė Ivana Maletić. –Tačiau darbo rinkos politikos srityje reformomis neišspręstos kai kurios struktūrinės problemos, kurios yra ypač svarbios ES piliečiams. Be to, kol kas nėra įrodymų, kad įgyvendinus maždaug pusę reformų gauta apčiuopiamų rezultatų arba kad jos turėjo poveikį valstybių narių darbo rinkoms.“
Į savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus valstybės narės įtraukė beveik 100 įvairios apimties ir užmojų darbo rinkos reformų. Kelios reformos, pavyzdžiui, nedarbo draudimo reforma Prancūzijoje, gali padėti spręsti struktūrines problemas. Tačiau mažiau tikėtina, kad kitos priemonės, pavyzdžiui, laikinoji 2021 m. socialinės garantijos priemonė Vokietijoje, darys poveikį. Reformomis iš esmės atsižvelgta tik į 40 %atitinkamų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, nežymiai atsižvelgta į 26 % ir visiškai neatsižvelgta į 34 % rekomendacijų. Be to, įgyvendindama EGADP reformas nė viena valstybė narė visiškai neatsižvelgė į su darbo rinka susijusias rekomendacijas, keturiuose valstybių narių planuose nebuvo numatyta jokių reformų rekomendacijoms įgyvendinti, o dar keturios valstybės narės į jas iš esmės atsižvelgė.
EGADP vis dar įgyvendinama, daugelis darbo rinkos reformų dar turi būti užbaigtos, o tai reiškia, kad dar gali būti per anksti nustatyti reikšmingus šių reformų rezultatus. Tačiau užbaigtos darbo rinkos reformos nebuvo pagrindinis veiksnys, kuriuo iki šiol prisidėta prie Europos Komisijos atliekamo rekomendacijų įgyvendinimo vertinimo atnaujinimo.
Reformos iš esmės davė laukiamų rezultatų, o tai iš esmės reiškia, kad buvo priimti nauji teisės aktai. Tačiau maždaug pusės reformų atveju, pavyzdžiui, mokymosi visą gyvenimą, paramos darbo ieškantiems asmenims ir pagalbos bedarbiams gerinimo srityse, atitinkamos valstybės narės negalėjo pateikti jokių rezultatų įrodymų. Be to, sunku įvertinti reformų poveikį vietoje, nes dažnai nėra tinkamų rodiklių.
Remiantis audito metu nustatytais faktais, akivaizdu, kad būtina laiku teikti informaciją ir atlikti tolesnį EGADP reformų veiksmingumo vertinimą. Auditoriai ragina ES vykdomąją instituciją nustatyti savo rezultatų vertinimo sistemą, užtikrinti, kad valstybės narės tinkamai spręstų pagrindines problemas, ir tikrinti, ar tarpinės ir siektinos reikšmės apima visas pagrindines reformų dalis.
Bendroji informacija
EGADP yra ES tikslo, kuriuo siekiama sušvelninti COVID‑19 pandemijos ekonominius padarinius ir skatinti tvarų ekonomikos atsigavimą ir atsparumą, remiant valstybes nares joms įgyvendinant visapusiškas reformas ir investicijas, pagrindinis elementas. EGADP buvo nustatyta 2021 m. kaip laikina finansavimo priemonė krizių metu. Jos įgyvendinimas baigsis 2026 m.
Darbo ir užimtumo politika išimtinai priklauso ES valstybių narių kompetencijai. Tačiau kiekvienais metais per ekonominio koordinavimo ciklą, vadinamą Europos semestru, Komisija kiekvienai valstybei narei teikia pasiūlymus dėl konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų (KŠSR), kuriuos vėliau priima Taryba, ir šalių prašo imtis konkrečių priemonių, siekiant užtikrinti, kad jų ekonominė politika būtų patikima. KŠSR taip pat atsižvelgiama į struktūrines užimtumo politikos problemas, kurios gali būti sprendžiamos panaudojant ir kitas nacionalines ar ES lėšas.
Tai – pirmasis Audito Rūmų atliktas EGADP reformų veiksmingumo auditas. Auditoriai tikrino, ar į nacionalinius planus įtrauktos darbo rinkos reformos padėjo veiksmingai spręsti valstybių narių darbo rinkos problemas, kurios visų pirma buvo nurodytos 2019 ir 2020 m. KŠSR. Keturių valstybių narių (Belgijos, Graikijos, Ispanijos ir Portugalijos) atveju auditoriai taip pat vertino, ar užbaigus reformas pasiekta rezultatų ir ar jos padėjo įgyvendinti KŠSR.
Specialioji ataskaita 10/2025 „Darbo rinkos reformos nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose. Pasiekta rezultatų, tačiau jų nepakanka struktūrinėms problemoms spręsti“ paskelbta Audito Rūmų interneto svetainėje. Ankstesnės susijusios Audito Rūmų ataskaitos pateiktos šiame specialiame EGADP skirtame skirsnyje.
Contact:
ECA press office: press@eca.europa.eu