NVO skiriamas ES finansavimas yra pernelyg neskaidrus, teigia auditoriai

Pranešimas spaudai

Liuksemburgas, 2025 m. balandžio 7 d.

NVO skiriamas ES finansavimas yra pernelyg neskaidrus, teigia auditoriai

2021–2023 m. vidaus politikos srityse NVO skirta daugiau kaip 7 milijardai eurų ES lėšų
Informacija apie NVO skirtas ES lėšas yra fragmentiška ir nepatikima
Nėra aiškiai atskleista NVO lobistinė ir propagavimo veikla

Nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) skiriamas ES finansavimas stokoja skaidrumo, teigiama naujoje Europos Audito Rūmų ataskaitoje. Nepaisant patobulinimų, informacija apie ES finansavimą, skiriamą NVO, veikiančioms ES vidaus politikos srityse, išlieka netiksli ir neišsami. Europos Komisija tinkamai neatskleidė tam tikros ES finansuojamos propagavimo veiklos, tokios kaip lobizmas, o aktyvios kontrolės, ar finansuojamos NVO laikosi ES vertybių, nėra, todėl kyla rizika ES reputacijai.

Nevyriausybinės ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos įgalina piliečius dalyvauti demokratiniame ES politikos formavimo procese per nuolatinį dialogą, kuris turi būti skaidrus. Kad galėtų pareikalauti atskaitomybės iš sprendimus priimančių viešųjų asmenų, piliečiai turi žinoti, kam ir kokiu tikslu skiriamos ES lėšos, taip pat ir tai, kaip jos naudojamos, ir ar gavėjai laikosi ES vertybių. Visuomenės spaudimas didinti NVO taikomus skaidrumo reikalavimus išaugo po 2022 m. „Katargeito“ skandalo.

„Skaidrumas yra raktas į patikimą NVO dalyvavimą formuojant ES politiką, – teigė už ataskaitą atsakinga Europos Audito Rūmų narė Laima Andrikienė. – Tačiau, nepaisant po mūsų paskutinio audito padarytos tam tikros pažangos, NVO skiriamo ES finansavimo vaizdas tebėra miglotas, nes informacija apie ES finansavimą, įskaitant lobistinę veiklą, nėra nei patikima, nei skaidri.“

2021–2023 m. NVO buvo skirta 7,4 milijardo eurų pagrindinėse ES vidaus politikos srityse, tokiose kaip sanglauda, moksliniai tyrimai, migracija ir aplinka, iš kurių 4,8 milijardo eurų skyrė Komisija, o 2,6 milijardo eurų – valstybės narės. Tačiau šiuos skaičius reikėtų vertinti atsargiai, nes nėra patikimos informacijos apie NVO išmokėtas ES lėšas, įspėja auditoriai. Skelbiama informacija yra fragmentiška, todėl trūksta skaidrumo, ir tai trukdo analizuoti, ar ES lėšos nėra pernelyg sutelktos nedideliam skaičiui NVO, ir riboja įžvalgas apie NVO vaidmenį ES politikoje.

Nors Komisija padarė pažangą rinkdama informaciją apie NVO suteiktą ES finansavimą, vis dar išlieka trūkumai, susiję su informacijos atskleidimu. Be to, valstybės narės nestebi NVO suteikto ES finansavimo ir neteikia dėl jo ataskaitų, o laukiami reglamentavimo patobulinimai nenumato prievolės pranešti apie mokėjimus.

Skirtingose ES šalyse NVO apibrėžtis skiriasi ir dažnai nėra įtvirtinta nacionalinės teisės aktuose. 2024 m. ES iš esmės apibrėžė NVO kaip nepriklausomą nuo vyriausybės ir ne pelno organizaciją. Nors tai yra žingsnis teisinga linkme, vien apibrėžtimi negalima užtikrinti, kad NVO būtų teisingai klasifikuojamos ES finansinio skaidrumo sistemoje. Taip yra todėl, kad subjektai patys deklaruoja esantys NVO, o Komisija netikrina svarbių jų statuso aspektų, įskaitant tai, ar vyriausybė daro didelę įtaką jų valdymo organams ir ar NVO siekia savo narių komercinių interesų. Pavyzdžiui, vienas didelis mokslinių tyrimų institutas buvo priskirtas NVO, nors jo valdymo organą sudarė vien tik vyriausybės atstovai.

Komisija aiškiai neatskleidė turimos informacijos apie NVO propagavimo veiklą, kuri buvo finansuota ES dotacijomis. Be to, tik mūsų audito metu Komisija paskelbė gaires, pagal kurias dotacijų susitarimuose neturėtų būti reikalavimo gavėjams vykdyti lobistinę veiklą ES institucijose. Be to, ES fondų valdytojai aktyviai nekontroliuoja, ar NVO laikosi ES vertybių, tokių kaip teisinė valstybė ir žmogaus teisės, o daugiausia remiasi pačių organizacijų deklaracijomis. Taip pat trūksta finansavimo šaltinių tikrinimų, kurie gali suteikti naudingos informacijos apie tai, kas stovi už NVO.

Bendroji informacija

Iš ES biudžeto yra finansuojamos veiklos nepriklausomai nuo to, ar jas vykdo NVO, ar kiti subjektai. NVO yra labai įvairios – tiek pagal dydį, tiek pagal veiklos sritis, nuo socialinės įtraukties iki aplinkos apsaugos ir mokslinių tyrimų. Jos gali gauti ES dotacijas projektui įgyvendinti, kaip ir bet kuris kitas gavėjas, arba vien dėl to, kad jos yra NVO, siekiant padengti didelę jų veiklos išlaidų dalį. 2021–2023 m. ES dotacijas gavo daugiau nei 12 000 NVO. Per pastarąjį dešimtmetį didelė Komisijos tiesioginio finansavimo dalis buvo skirta nedideliam NVO skaičiui.

Audito metu buvo vertinamos ES programos, pavyzdžiui, „Europos socialinis fondas +“, „Europos horizontas“, PMIF ir LIFE, ir padėtis skirtingose valstybėse narėse. Auditas atliktas reaguojant į Europos Parlamento raginimą didinti ES finansavimo skaidrumą, įskaitant NVO, ir jų svarbų vaidmenį demokratiniame politikos formavimo procese. Ataskaita parengta atsižvelgiant į pastaruoju metu padidėjusį visuomenės ir politinį dėmesį NVO skiriamu ES finansavimu.

Specialioji ataskaita 11/2025 „NVO skiriamo ES finansavimo skaidrumas. Nepaisant pažangos, informacija vis dar nėra patikima“ paskelbta Audito Rūmų interneto svetainėje. Ji parengta atsižvelgiant į 2018 m. Audito Rūmų Specialiąją ataskaitą dėl pagal išorės veiksmų politiką NVO skirto ES finansavimo ir 2024 m. Specialiąją ataskaitą dėl ES skaidrumo registro

Contact:

ECA press office: press@eca.europa.eu